Alfredas Schützas ir atviri fenomenologinės sociologijos horizontai: intersubjektyvumo konstitucija ir orientacija Tavęsp

Santrauka

Santrauka. Šio straipsnio tikslas – eksplikuoti fenomenologinės sociologijos ir socialinių mokslų metodologijos tarpusavio ryšius, detalizuoti fenomenologo Alfredo Schutzo įnašą į sociologijos teoriją ir bendrąją socialinių mokslų metodologiją, identifikuoti konstitucinės natūraliosios nuostatos fenomenologijos skiriamuosius bruožus ir teminius analizės lygmenis, o kartu panagrinėti potencialias fenomenologinės sociologijos radimosi Lietuvos socialinių mokslų kultūroje sąlygas ir aplinkybes. Teigiama, kad svarstant šiuos klausimus svarbu atsižvelgti į trinarę analitinę perskyrą tarp filosofijos, sociologijos ir kultūros. Trinarė analitinė perskyra padeda suprasti Schutzo pastangas artikuliuoti gyvenimo-pasaulio tipizacijų, relevantiškumo ir prasmės adekvatumo kriterijus, leidžia griežčiau apibrėžti fenomenologinės socialinės teorijos radimosi, tiksliau, at-minimo sąlygas ir principus.

Pagrindiniai žodžiai: konstitucinė natūraliosios nuostatos fenomenologija, Alfredas Schutzas, socialinė teorija, fenomenologija Lietuvoje, trys relevantiški socialinio veiksmo horizontai – filosofijos, sociologijos ir kultūros.

Key words: a constitutive phenomenology of the natural attitude, Alfred Schutz, social theory, phenomenology in Lithuania, the three relevant horizons of social action: philosophy, sociology and culture.

ABSTRACT

ALFRED SCHÜTZ AND THE OPEN HORIZONS OF PHENOMENOLOGICAL SOCIOLOGY: THE CONSTITUTION OF THE INTERSUBJECTIVE STRUCTURE, AND THE THOU-ORIENTATION
The aim of this essay is to articulate and explicate the relations between sociological theory and the phenomenological approach. This is done in two parts: the first looks at Schutz’s attempts to articulate a constitutive phenomenology of the natural attitude; the second explicates the methodological postulates formulated by Schutz for the construction of social scientific constructs. It is suggested that the nature of the conventional sociological inquiry in Lithuania must be reconsidered if the subjective view of actor is to be retained as relevant to both philosophical and sociological inquiry.