Santrauka. Šio straipsnio paskirtis – atnaujinti diskusiją dėl teorinės struktūros sandaros, kurią sudaro ir analitiniai, ir normatyviniai elementai. Pagrindinis uždavinys – analitiškumo ir normatyviškumo komponentų kintančioje kritinės socialinės teorijos sandaroje identifikavimas ir metodologinių požiūrių į šių komponentų tarpusavio santykį šiuolaikinėse praktikos teorijose analizė. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kritikos sąvoka šiuolaikinėse praktikos teorijose keičiama reflektyvumo sąvoka. Straipsnyje, remiantis kritinių teoretikų nuorodomis ir jas interpretuojant, analizuojamos „nekalto“ (Wittgensteino Filosofinių tyrinėjimų 308 fragmente aptariama prasme) terminologinio pakeitimo euristinės implikacijos šių dienų kritinėms socialinėms teorijoms, kurios skiriamos nuo ankstyvosios Frankfurto kritinės teorijos.
Pagrindiniai žodžiai: kritika, reflektyvumas, kritinė teorija, kritinė socialinė teorija, praktikos teorija.
Key words: critique, reflexivity, critical theory, critical social theory, practice theory.
ABSTRACT
ON THE QUESTION OF CRITICAL THEORY TODAY
The task of this article is to renew the discussion about the theoretical structure which includes both analytical and normative elements. The main theoretical problem analyzed in the article is the identification of analytical and normative elements in the structure of critical social theory and the analysis of the relationship between these elements in contemporary practice theories. The article seeks to answer the question why the concept of critique in contemporary practice theories is changed by the concept of reflexivity. The article aims to emphasize the implications of this „innocent“ terminological change for contemporary critical social theories, distinguished from early Critical Theory of Frankfurt School.