Straipsnyje siekiama rekonstruoti mokslinių monografijų leidybos modelį Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Sociologinei analizei pasirinkta nacionalinė duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje indeksuojamos įvairios mokslo publikacijos ir pateikiamos jų santraukos. Jos duomenys leidžia identifikuoti ilgalaikes publikavimo praktikas skirtingose disciplinose. Straipsnyje vadovaujamasi socialinio konstruktyvizmo perspektyva, padedančia atsekti motyvus, verčiančius mokslininkus rašyti knygas arba vengti tai daryti. Savo analize ir svarstymais norime parodyti, kad individualus apsisprendimas publikuoti monografiją pirmiausia yra nulemtas platesnio socialinio konteksto, kuriame svarbus vaidmuo tenka institucinio ir disciplinarinio režimų sąveikai, įgalinančiai tiek subordinacinį, tiek rezistencinį mokslininkų santykį su mokslo administracine aplinka.