Demokratinėse visuomenėse tiek pilietinis dalyvavimas, tiek jų narių laimė yra neatsiejami vienas nuo kito ir yra vienodai svarbūs. Tačiau ar pilietiškai aktyvesni visuomenės nariai jaučiasi laimingesni? Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos gyventojų laimės pojūtį veikia pilietinio dalyvavimo formos. 1999 m. ir 2017 m. Europos vertybių tyrimo duomenys atskleidžia, kad pilietiškumas turi gana ribotą poveikį laimės lygiui Lietuvoje. Tik piliečių balsavimas ir jų dalyvavimas protesto veikloje turi statistiškai pastebimą teigiamą įtaką laimės pojūčiui. Straipsnyje argumentuojama, kad sprendimas balsuoti ar dalyvauti protestuose susijęs ne tiek su nepasitenkinimu objektyviomis gyvenimo sąlygomis, kiek su emociniu saugumu ir solidarumu. Numanoma sąsaja tarp individo psichologinės gerovės ir jo įsitraukimo į pilietinę veiklą yra kompleksinė ir nebūtinai tiesioginė. Vien dalyvavimas pilietinėje veikloje greičiausiai nepadidins laimės. Labiau tikėtina, kad pilietinį aktyvumą skatina, o sykiu ir laimės lygį kelia emocinis saugumas, kuris susijęs su konkrečiomis pilietiškumo formomis ir suvokiama asmenine ar visuomenine nauda dalyvaujant konkrečiose pilietinėse veiklose.