Straipsnyje aptariamas klausimas, kaip valstybės viduje vykstantis gyventojų perkėlimas iš karinių konfliktų zonų veikia perkeltųjų grupių socialinį matomumą, o sykiu jų galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Norint išplėsti sistemų teorijos pažintines galimybes ir pritaikomumą migracijos studijoms, siūloma įvesti „aklosios zonos efekto“ sąvoką. Ji leidžia įveikti teorinę priešpriešą tarp perkeltųjų gyventojų hipervizualumo, kurį sukelia panopticizmas ir perteklinė socialinė kontrolė, ir jų sąlyginio nematomumo, kurį lemia anopticizmas bei pseudoasimiliacija. Migracijos studijose, kai, svarstant perkeltųjų grupių statuso poveikį jų socialiniam matomumui dažnai pasitelkiamos konceptualios „flogistono“ ir „raganos“ metaforos, tikslingiau vadovautis „etantiolio“ vaizdiniu, kuris daug geriau nusako šalies viduje migruojančių piliečių kaip kitoniškos grupės ženklinimą. Teoriniai svarstymai apie perkeldintų grupių socialinio matomumo problemas ir galimus sprendimus iliustruojami pavyzdžiais, kaip Ukrainoje vyksta vidiniai gyventojų perkėlimai, nulemti Rusijos remiamų karinių konfliktų.