Santrauka. Šiandieną socialinė teorija laikoma problemiška sritimi. Kai kurių kritikų požiūriu, teorija yra labai abstrakti. Abstrakčios teorijos paskirtis – išplėtoti koncepcinę sistemą, kuria remiantis būtų galima sukonkretinti, kaip funkcionuoja visuomenė ir sudedamosios jos dalys. Kitų kritikų požiūriu, teorija – nepakankamai abstrakti, orientuota pernelyg partikuliaristiškai ir nagrinėja tik tai, kaip konkretūs asmenys atsako sau patiems bei kitiems. Šios teorijos akiratyje – sąveika labai apribotuose kontekstuose. Abu šie požiūriai remiasi skirtingomis prielaidomis. Šiame straipsnyje, orientuojantis į dabartines diskusijas sociologijoje, siekiama išnagrinėti, kodėl abstrakcijos klausimas socialinei teorijai yra svarbus. Taip pat analizuojama, ar ir kaip teorija išplėtoja gebėjimus formuluoti apibendrintus ir abstrakčius teiginius apie socialinę tikrovę.
Pagrindiniai žodžiai: socialinė teorija, abstrakcijos klausimas, postmetafizinė era.
Keywords: social theory, the question of abstraction, Post-metaphysical Era.
ABSTRACT
WHAT CAN BE EXPECTED FROM SOCIAL THEORY IN THE ERA OF POST-METAPHYSICS?
There are many complaints nowadays about social theory. On the one hand, theory is considered to be too abstract. The thrust of this approach, accordingly, is to develop a grand scheme that details how society or some component operates. Others argue, on the other hand, that theory is not abstract enough. These critics contend that theory is too particularistic and deals with simply how persons respond to themselves and others. Hence the focus is on interaction within very restricted confines. Each viewpoint merely begins from a different source. By invoking an actual debate that occurred in sociology, the thrust of this paper is to illustrate why the question of abstraction haunts theory. Additionally, an important issue that must be clarified is whether theory has any role without the ability to make generalized or increasingly abstract claims about social life.