Santrauka
Pradedant istorine laisvės sąvokos apžvalga, šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad neoliberalios laisvės idėja pasiūlo naują šios sąvokos turinį. Joje bandoma suderinti skirtingus poreikius, kylančius iš dviejų netapačių laisvės sampratų, aprašytų Isaiah Berlino. Dvi laisvės sampratos – pozityvi laisvė veikti kažką ir negatyvi laisvė nepriklausyti nuo kažko – skiriasi ne tik savo požiūriu į individą, bet ir savo implikacijomis į politinių sistemų struktūrą. Kitaip negu ši priešprieša, neoliberalios laisvės samprata, kurią randame ankstyvuose liberalų ekonomistų darbuose apie socialinę rinkos ekonomiką, pasižymi ekonomikos ir politikos sinteze, kur socialinis reguliavimas subordinuojamas rinkos poreikiams. Pasitelkus Foucault argumentus, kad galia veikia naudodamasi produktyviomis ir represyviomis praktikomis, neoliberalią laisvę galima suvokti kaip koncepciją, siūlančią naują subjekto savimonės apibrėžtį, kur individai tampa „savivokos antrepreneriais“. Konkurencinėje rinkoje neoliberali kultūra susaisto asmeninę laisvę su racionalia elgsena, o tai jai leidžia sykiu reikalauti negatyvios laisvės (valstybės nesikišimo) ir įgalina racionalaus subjekto laisvą pasirinkimą. Šios laisvės formos problemos ir implikacijos iliustruojamos pasitelkiant nuorodas į dabarties politikos įvykius.
