Aplinkos požiūriu tvaraus žemės ūkio augimo ES šalyse vertinimas remiantis Solow liekana pagrįstu daugiaveiksniu našumu
Šiuo tyrimu siekiama dvejopo tikslo: 1) sukurti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodiką, pagrįstą viešose duomenų bazėse kaupiama informacija; ir 2) empiriškai ištirti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą ES šalių žemės ūkyje ilguoju laikotarpiu. Aplinkos atžvilgiu tvariam augimui žemės ūkyje vertinti taikytas su aplinka susietas daugiaveiksnio našumo matavimas, aplinkos taršą dėl žemės ūkio gamybos išreiškus grynuoju ŠESD išmetamu, o gamtinį kapitalą – su kokybe susieto naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto ekvivalentu. Ty-rimas atliktas mokslinės literatūros apžvalgos, dekompozicinės ir klasterinės analizių būdu. Į empirinę analizę įtrauktos 28 ES šalys (įskaitant Jungtinę Karalystę, kuri ES nare buvo iki 2020 m. sausio 1 d.). Tyrimas apima 2005–2019 m., o tyrimo laikotarpio pradžios ir pabaigos re-zultatų palyginimui naudoti vidutinių metinių pokyčių per penkerius metus rodikliai (atitinka-mai 2005–2009 m. ir 2015–2019 m.), kaip įprasta daugumoje žemės ūkio augimo tyrimuose. Nustatyta, kad, dėl aplinkos taršos pakoreguotas BPV augimas žemės ūkyje tyrimo laikotarpio pradžiai buvo pasiektas mažiau nei penktadalio ES šalių, o tyrimo laikotarpio pabaigai – daugelio ES šalių žemės ūkyje. Daugumoje ES šalių aplinkos atžvilgiu tvarų augimą žemės ūkyje labiausiai lėmė technologinė pažanga, o lėtas aplinkos taršos (grynojo ŠESD išmetimo) pokytis neturėjo didelės reikšmės žemės ūkio augimui visose ES šalyse.