Tyrimo tikslas – pagrįsti empirinio tyrimo metodologinius pagrindus, atskleidžiant sumanumo dimensijų raiškos kultūros vadyboje sampratą. Straipsnyje formuluojamas teorinis konstruktas, pagrįstas sumanumo dimensijų raiška kultūros vadyboje. Šis konstruktas formuluojamas derinant kultūros vadybos ir sumanaus valdymo koncepcijas bei glaudžiai siejant kultūros vadybą su kultūros politikos įgyvendinimu, atsižvelgiant į sumanaus kultūros valdymo specifiką. Sumanumo dimensijų raiška kultūros vadybos modelyje susideda iš šešių pagrindinių dimensijų: strategija, kūrybinė plėtra, interesų derinimas kultūros sektoriuje, kultūros sektoriaus dalyvių įgalinimas, intelektinio ir technologinio kapitalo harmonija, bendros vertės kūrimo kultūra. Metodologijos strategija remiasi dviem filosofiniais požiūriais, derinant indukciją ir dedukciją, šą dermę įgalina abdukcijos metodas. Atlikta kokybinė užsienio šalių ir Lietuvos teorinių šaltinių analizė. Kita kokybinio tyrimo dalis pagrįsta respondentų apklausa, siekiant gauti empirinės informacijos apie sumanumo dimensijų raišką kultūros vadybos modelio funkcionavime. Ekspertai atrenkami (iki duomenų prisotinimo būsenos) keturgubos spiralės principu iš valdžios, mokslo, verslo ir nevyriausybinių organizacijų. Gauti rezultatai įgalina suformuoti tyrimo rezultatų koncepciją, kurią sudaro trys dalys: teorinis modelis, esamos situacijos modelis, perspektyvinis situacijos modelis. Pokyčio trajektorija iš esamos situacijos modelio į perspektyvinės situacijos modelį padeda išryškinti kultūros lauko funkcionavimo tobulinimo reikalaujančias sritis, galimas pokyčių tendencijas.
Būsimuose tyrimuose numatoma suformuoti rodiklius visoms šešioms teorinėms sumanumo dimensijoms kultūros vadybos modelyje. Šiuo teoriniu modeliu pagrįsta analizė atliekama valstybės lygmeniu, ji suteiks visapusišką kultūros lauko esamos situacijos vaizdą ir hipotetinę perspektyvinę situaciją.