Į sekėją orientuotas požiūris, kuris atskleidžia sekėjo svarbą, yra vienas iš naujausių požiūrių lyderystės tyrimuose. Šiame procese sekėjo ir lyderio emocijos atlieka pagrindinį vaidmenį ir lemia geresnius organizacijos veiklos rezultatus. Nepaisant sekėjo svarbos lyderystėje, daugelis ankstesnių lyderystės studijų pagrindinį dėmesį skyrė tik lyderio emocijoms. Pastarosios tyrimų kryptys nepaaiškina emocijų svarbos lyderio-sekėjo sąveikoje. Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas – remiantis naujausiais įvairių disciplinų (neuromokslų, neurolyderystės, psichologijos) tyrimų rezultatais paaiškinti lyderio ir sekėjo sąveiką per emocijų užkrečiamumo teoriją ir atskleisti šių žinių integracijos svarbą lyderystės teorijos vystymuisi. Straipsnyje yra pasitelkiami analitinio, interpretacinio, lyginamojo tyrimo metodai. Gauti rezultatai rodo, kad emocijų užkrečiamumo teorija įgalina paaiškinti dvipusės įtakos lyderio-sekėjo sąveiką, pagrindinį dėmesį fokusuojant į sukuriamą emocinį krūvį. Straipsnyje pateikti teoriją apibendrinantys teiginiai gali būti panaudojami sekėjo-lyderio sąveikos modelio kūrimui ir jo empiriniam vertinimui taikant tarpdisciplininės tyrimų prieigos metodologiją. Šie straipsnio rezultatai įgalins paskatinti akademines diskusijas apie naujausius pokyčius vadovavimo srityse, padės pritraukti lyderystės tyrėjų dėmesį į tarpdisciplinių žinių ir paradigmų integraciją, siekiant lyderystės teorijų plėtojimo.