Straipsnyje nagrinėjamas tinklaveikos procesas, jo samprata ir valdymas. Sprendžiama problema – kaip valdyti tinklaveikos procesą sveikatos turizme.
Tikslas – išanalizuoti sveikatos turizmo tinklaveikos procesui turinčius įtakos vadybos aspektus.
Apibendrinant nagrinėtą mokslinę literatūrą galima teigti, kad tinklaveikos dalyviai nėra analizuojami individualiai. Jie analizuojami kartu su kitais tinklo dalyviais taip sujungiant juos į bendrą sistemą. Ryšiai (jungtys, saitai, sąveika, kontaktai) tarp dalyvių – tai tam tikra sąveika tarp dviejų arba daugiau tinklo dalyvių, kai tam tikrais kanalais perduodami ištekliai. Ryšys – tai sąvoka, apimanti ir formos, ir turinio aspektus. Tinklo ryšių lygmenyje gilinamasi į ryšio tarp dviejų ir daugiau tinkle taškų pobūdį.
Visų sistemos elementų ir jų ryšių junginys sukuria naują vienetą ir sistema tampa daugiau nei atskirų, visiškai nepriklausomų elementų rinkiniu – tinklu (angl. whole network). Mokslininkai kaip svarbų požiūrį, sistemiškai analizuojant tinklą, vertina tinklo kaip visumos požiūrį. Tinklo dalyvių individualūs veiksmai formuoja hierarchiniais ryšiais susijusių ir tarpusavyje priklausomų tinkle dalyvių struktūrą.
Organizacijų teorija tinklų ir tinklaveikos sąvokas nagrinėja pasitelkdama vadybinius aspektus. Tinklai suvokiami kaip veiklos organizavimo forma, organizacinė struktūra, siejama su organizaciniais pokyčiais ir aplinkos poveikiu (Kazlauskienė, Urbanskienė, 2005). Santykių tarp organizacinių veikėjų svarba, veiksmo įkūnijimas santykiuose, tinklų ryšių (socialinė) nauda ir socialinės veiklos struktūravimas sudaro tinklaveikos analizės tyrimų branduolį.
Sąveika yra esminis tinklinio požiūrio elementas. Sąveikos tarp dalyvių – tai įvairaus pobūdžio ir trukmės ryšiai, kurie atsiranda tam tikroje vietoje tam tikru metu. Šiame kontekste sąveikos yra tarpusavyje susijusios bei viena nuo kitos priklausomos ir pokyčiai vienoje sąveikoje turi pasekmių kitiems ryšiams. Sąveika gali vykti, kai šie objektai daro įtaką vienas kitam. Abipusis veiksmas nereiškia, kad santykių vertė, intensyvumas ir kitos savybės yra vienodi abiem pusėms.
Išnagrinėjus sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančius klasterius ir jų situaciją Lietuvoje, pastebėta, kad dominuoja du centrai: Vilniaus ir Kauno regionas. Vienas iš didžiausių Klaipėdos regionas neišnaudoja savo turimo potencialo sveikatos turizmo plėtrai.
Tinklaveika yra skirtingų formų – labiausiai paplitusios yra šios: verslo asociacijos; technologijų platformos;
integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai; klasteriai. Tinklaveikos vystymas įvairiomis formomis prisidėtų
prie visuomenės gerovės augimo ir sveikatos turizmo plėtojimo. Tikslinga kurti ir plėtoti šiuos tinklus:
• sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų,
• maisto produktų, įskaitant natūralų maistą, gamyba (auginimas, gavyba ir pan.), kūrimas bei platinimas;
• sveikatos priežiūros paslaugų teikimas;
• medicinos priemonių bei prietaisų kūrimas, vystymas, gamyba ir platinimas;
• biotechnologijų kūrimas, vystymas bei naudojimas;
• vaistinių preparatų bei kitų farmacijos produktų kūrimas, vystymas, gamyba, platinimas;
• kosmetikos ir kitų grožio prekių kūrimas, vystymas, gamyba ir platinimas;
• mokslinių bei taikomųjų tyrimų, susijusių su sveikatinimu ir sveikatingumu, vykdymas ir vystymas;
• mokymo, mokslo ir švietimo įstaigų veikla;
• kitos su sveikatinimu ir sveikatingumu susijusią veiklą vykdančios įstaigos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2015), kasmet ligoninėse gydomas kas ketvirtas šalies gyventojas. Nuo 2006 m. ligoninėse gydytų ligonių skaičius vis augo ir vidutiniškai siekė per 750 tūkst. žmonių. 2010 m. The Work Foundation atlikta analizė parodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios prarandamos darbo dienos, yra kaulų ir raumenų ligos, kurios per metus Lietuvai ir jos piliečiams kainuoja 0,52 mlrd. €. Pasaulio sveikatos organizacijos (2015) teigimu, sergamumo priežastis yra skirtingų veiksnių kompleksas, veikiantis vienu metu: pasyvus gyvenimo būdas ir nuolat mažėjantis fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nesveika ir nesaikinga mityba, didėjantis antsvoris ir nutukimas, nuolat spartėjantis gyvenimo tempas, lydimas psichologinės įtampos ar streso. Dėl pagausėjusių ligų daugelio žmonių poreikis rūpintis sveikata yra gerokai išaugęs ir, neturint galimybių lankytis sanatorijose dėl sąlygiškai aukštų aptarnavimo kainų, paslaugų, padedančių išsaugoti ir stiprinti sveikatą bei supažindinant su inovacinėmis sveikatingumo programomis, paklausa vis didėja.
Tam, kad Lietuvos sveikatos turizmo segmentas ir jame esančios organizacijos veiktų kaip integruota sistema ir vystytųsi darnios plėtros keliu, planavimo procese tikslinga parengti bendrą strategiją, numatant Lietuvos sveikatos turizmo viziją, tikslus ir uždavinius, užtikrinant grįžtamosios kontrolės mechanizmą. Šiam procesui įgyvendinti rekomenduojam sukurti oficialų sveikatos turizmo tinklą (pritraukiant sveikatinimo paslaugas teikiančias organizacijas, mokslo bendruomenę), grindžiamą dalyvių susitarimais. Šio tinklo tikslas – kurti ir plėtoti įvairias sveikatos turizmo paslaugas. Atsiradę tinklai įforminami sutartimis, teisės aktais, sutartiniais memorandumais, bendrais susitarimais, todėl jų dalyvių santykiai, funkcijos, atsakomybė yra aiškiai apibrėžti.
Vadybos teorijų aspektai turi pritaikomumą sveikatos turizmo tinklaveikos valdyme, kur ypač svarbus vaidmuo tenka sprendimo priėmimo procesui. Tiek individų, tiek grupių sprendimų priėmimo procesas prasideda nuo aibės informacijos, pagal kurią apibrėžiama situacija, įvertinama laukiama nauda, numatomi įmanomi pasirinkimai ir galiausiai prognozuojami galimi padariniai. Sprendimų priėmimo procesas baigiasi konkrečios alternatyvos pasirinkimu. Taikant CMO konfigūracijos modelį sprendimo priėmimo procese, kiekvienai probleminei situacijai yra sukuriamas sisteminis sprendinio mechanizmas. Svarbiausias klausimas – kaip efektyviau atlikti ir organizuoti darbą tinklaveikos procese. Administracinės valdymo teorijos tikslas – nustatyti nuoseklius adminis travimo mokslo principus, kurie tiktų visoms gerai dirbančioms organizacijoms. Pastaraisiais metais vėl pradėta domėtis klasikine valdymo teorija, ieškant būdų, kaip mažinti išlaidas, padidinti našumą ir organizacijos efektyvumą (Wolfgang, Rogers, Kim, 1995; Reid, 1995; Weymes, 2004). Tinklaveikos procesą suvokiant kaip bendrą sistemą ir jos elementų tarpusavio sąveiką, svarbus vaidmuo tenka strateginio valdymo principams. Agento ir kontrak to teorijų dėka galima užtikrinti sėkmingą tinklaveikos proceso dalyvių įsitraukimą į bendrą veiklą siekiant bendrų užsibrėžtų tikslų, kai kiekvienas tinklo narys suvokia savo indėlį ir reikšmę sistemoje.