Straipsnio tikslas – parengti teorinį sumanaus kultūros valdymo modelį ir pagal jį įvertinti sumanų kultūros valdymą Šiaulių mieste. Sumanaus kultūros valdymo modelio sukūrimo pagrindas yra sumanaus miesto ir sumanaus kultūros valdymo teorinių konstruktų analizė ieškant šių konceptų tarpusavio koreliacijų siekiant glaudžiai su- sieti kultūros vadybą su kultūros politikos įgyvendinimu miestų valdymo procesuose ir išryškinti sumanaus kultūros valdymo specifiką.
Lietuvoje sumanus valdymas, sumanūs miestai ir jų kultūros valdymas dar labai nauji ir tik pradedantys įsitvirtinti kaip moksliniai konceptai ir reiškiniai. Didieji miestai pradeda rengtis arba jau pasirengė sumanių / išmanių miestų mokslines studijas, t. y. kokius žingsnius miestas turi nueiti, kad taptų sumaniu / išmaniu miestu. Šiaulių miestas pasirengė išmaniojo miesto strateginį perspektyvinį dokumentą, kuriame apie kultūros valdymą mieste beveik neužsimenama. Šiaulių miesto kultūros lauke yra daug įsisenėjusių problemų, kurias reikia tiksliai identifikuoti ir išsigryninti jų sprendimo būdus. Kadangi kultūra ir jos sumanus valdymas yra neatsiejama valstybės ir miesto identiteto dalis ir nebuvo atliktas joks tokio pobūdžio tyrimas, nutarta ištirti sumanaus kultūros valdymo situaciją Šiaulių mieste. Apibendrinti tyrimo problematiką galima vienu pagrindiniu probleminiu klausimu: Kaip įvertinti sumanų Šiaulių miesto kultūros valdymą?
Sumanus miestas pirmiausia siejamas su sumania bendruomene, sudaryta iš daugelio skirtingų bendruomenių: gyventojų, kultūros, verslo, mokslo, švietimo, meno. Sumanaus miesto strateginio pobūdžio tikslai ir prioritetai turi būti aktualūs ir orientuoti į daugelį skirtingų miesto bendruomenių. Sumanus miestas nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad turi ryškiau išreikštas novatoriškumo, skaitmeniškumo ir kitas sumaniam miestui būdingas kokybes, tačiau svarbiausia yra tai, kad šio tipo miestas turi turėti kokybių visumą. Sumanaus miesto modelyje yra išryškinamos jo dimensijos: bendruomenės, ekonomika, viešoji vadyba, žmonės, gyvensena, ekologinė aplinka ir sveikata. Modelyje yra išgryninama ir pasirenkama viena iš viešosios vadybos rūšių, t. y. kultūros vadyba. Sumanus miesto medis yra neatsiejamas nuo infrastruktūros plotmės, kurią sudaro industrinė struktūra, IKT, logistika, energetika, būstas, viešosios erdvės ir paslaugos, kultūros įstaigos.
Sumanus kultūros valdymas bendrąja prasme suprantamas kaip veiksmų visuma, kurie užtikrina efektyvų kultūros sektoriaus sistemos veikimą dinamiškomis aplinkos sąlygomis, kai yra panaudojamas intelektinis kapitalas ir turimi ištekliai, kad iššūkius būtų galima paversti galimybėmis. Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus kompleksiškumą, kylančius naujus reikalavimus kultūros vadybai, sumanumo koncepcijos taikymas vadybiniuose sprendimuose atveria daug naujų galimybių.
Kultūros vadybos ypatumai yra suvokiami kaip integrali sumanios kultūros vadybos dalis, todėl nagrinėtos sumanios kultūros vadybos dimensijos, kurios praplečia ir išryškina sumanumo sampratos svarbą kultūros vadyboje. Pauliukevičiūtė, Jucevičius (2016) išskiria šešias kultūros vadybos sumanumo dimensijas: 1) strategiškumą; 2) kūrybišką vystymą; 3) įžvalgų interesų derinimą kultūros sektoriuje; 4) įgalintus kultūros sektoriaus subjektus; 5) intelektinio ir technologinio kapitalo dermę; 6) bendros vertės kūrimo kultūrą.
Remiantis išskirtomis šešiomis kultūros vadybos dimensijomis, įtraukiant sumaniosios socialinės sistemos kokybes, būdingas sumaniam miestui, sudarytas hipotetinis sumanaus miesto modelis. Šis sudarytas modelis pritaikytas ištirti Šiaulių miesto kultūros lauko veikimą.
Sudarytas giluminis iš dalies struktūruoto interviu klausimynas pagal teorinio sumanaus miesto kultūros valdymo modelio dedamąsias – 6 dimensijas ir 8 sumaniosios socialinės sistemos kokybes. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta dešimt informantų. Informantai buvo pasirinkti kriterinės atrankos metodu pagal įtaką kultūros politikai, užimamas pareigas kultūros sektoriuje ir darbo stažą kultūros lauke, kuris turėjo būti ne mažesnis nei 5 metai. Surinktos interviu metu informantų nuostatos tyrėjo buvo grupuojamos pagal reikšmes į matricas, o jose į kategorijas ir subkategorijas. Pagal tyrėjo nustatytus kriterijus atlikus vertinimą, sumanaus Šiaulių miesto kultūros valdymo modelyje buvo įvertintas sumaniosios socialinės sistemos kokybių funkcionavimas atskirose šešiose dimensijose (sudarytos 6 matricos). Vertintas aštuoniolikos sumaniosios socialinės sistemos kokybių funkcionavimas. Pagal vertinimo rezultatus jos pasiskirstė taip: 5 kokybės vei- kia gerai, 10 kokybių – vidutiniškai ir 3 kokybės veikia silpnai. Nustatyta, kad geriausiai veikia įgalintų kultūros sektoriaus objektų dimensija, o silpniausiai – įžvalgaus interesų derinimo kultūros sektoriuje dimensija. Žvelgiant iš kokybių vertinimo prizmės, geriausiai veikia novatoriškumo kokybė, o silpniausiai – žinojimo ir dinamiškumo kokybės.
Atlikęs sumanaus Šiaulių miesto kultūros valdymo vertinimą, tyrėjas atkreipia dėmesį į opiausias problemas, tobulinant vidutiniškai ir prastai veikiančias kultūros valdymo srities kryptis. Džiugu, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuva pasiekė labai aukštų rezultatų kultūros srityje. Tačiau kai kurios problemos išlieka opios iki šių dienų, o ypač jos aktualios ir nesunkiai pastebimos regionuose. Regionuose formuojant vietos lygmens kultūros politiką dažnai susiduriama su nacionalinio lygmens ir vietos lygmens kultūros politikos srities strategijų suderinamumu, finansų trūkumu kultūros įstaigų tobulėjimui, infrastruktūros gerinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams kultūros vartotojų poreikiams. Straipsnio autorius patei- kia ir kelias rekomendacijas kultūros lauko tobulinimui, kurios inspiruotų diskusijas tarp Šiaulių miesto kultūros lauko dalyvių, mokslinės bendruomenės, analizuojančios vykstančius kultūros lauko kaitos procesus.