Straipsnyje tiriama Danieliaus Kleino idėjų recepcija Povilo Frydricho Ruigio gramatikoje Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747) siekiant dviejų tikslų: 1) išskirti tas Kleino idėjas, kurios Ruigiui atrodė aktualios ir tiko XVIII a. vidurio kalbai aprašyti; 2) nustatyti, kokių intencijų vedamas Ruigys jas perėmė. Taikant analitinį interpretacinį metodą, kuris paremtas filologinės analizės rezultatais, nustatoma, kad Kleino Grammatica Litvanica (1653) buvo ypač svarbus šaltinis dviem aspektais: 1) renkantis tarmę gramatikai ir išskiriant ją iš kitų tarmių; 2) formuojant sintaksės skyrių. Vertinant idėjų perėmimo ir pritaikymo motyvus, išryškinamas Šviečiamojo amžiaus iškeltas siekis pažinti pasaulį ir šviesti visuomenę. Perimdamas ankstesnes idėjas ir pritaikydamas XVIII a. poreikiams, Ruigys parengė priemonę mokytis lietuvių kalbos, ugdytis kunigo ir kitoms pareigoms tinkamą kalbinę kompetenciją ir adaptuotis naujoje aplinkoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.