Straipsnyje XVI–XVII amžių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje publikuoti lietuviški tekstai, pasitelkus ankstesnių šimtmečių kitakalbės raštijos kontekstą, nagrinėjami politinio sąmoningumo aspektu. Aiškinamasi, kokį lietuviškai kalbančios ir skaitančios bendruomenės santykį su Lietuvos valstybe šie tekstai liudija. Sykiu svarstoma, kokį vaidmenį krašto intelektualai, daugiau ar mažiau sąmoningai kūrę LDK politinę tapatybę, skyrė lietuvių kalbai. Mėginant į šį klausimą atsakyti, aptariamas politinės publicistikos ir istorinio pasakojimo formuotas lietuvių kalbos ir lietuviškai kalbančios tautinės bendruomenės vaizdinys. Tyrinėjamas tiesiogiai su Lietuvos valstybės tikrove susijusių ir ją liudijančių lietuviškų tekstų politinis žodynas, apžvelgiamos šiuose tekstuose išsakomos politinės nuostatos ir idėjos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.