Straipsnyje aptariamas Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (1571–1621) vaizdavimas neolotyniškojoje Lietuvos literatūroje, daugiau dėmesio skiriant proginei Jono Horskio Pagarbos poemėlei naujajam Vilniaus vaivadai, šviesiausiam ponui, p. Jonui Karoliui Chodkevičiui (1617). Šiuo kūriniu autorius įamžino kelis reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius: Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos mirtis, naujojo Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus ingresą ir naujojo Vilniaus vaivados Chodkevičiaus įžengimą į sostinę bei jo pagerbimo iškilmę. Pabaigoje pateikiamas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.