Odinas Daukanto panteone

Santrauka

Straipsnyje aptariamas Simono Daukanto (1793–1864) teiginys, kad Odinas buvo antrasis lietuvių / baltų visuomenės modernizuotojas, gyvenęs II a. pr. Kr. Pirmiausia straipsnyje paliečiama Daukanto domėjimosi Odinu istorija. Po to analizuojama, kaip Odinas pavaizduotas veikale BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845). Straipsnyje pirmą kartą Daukanto sukurta Odino figūra palyginta su 1826 m. žurnalo Le Catholique šaltiniu. Daukantas, remdamasis šio žurnalo pirmajame numeryje paskelbtu straipsniu apie tai, kaip žyniai kūrė įstatymus primityviaisiais laikais „De l’ère primitive des législations sacerdotales“, Odiną vaizduoja kaip lietuvių / baltų naujųjų įstatymų ir religijos, kurioje garbintas vienas aukščiausias dievas Tėvūnas, arba Perūnas, kūrėją. Kaip vieną iš svarbiausių įrodymų Daukantas pateikia argumentą, kad iki šiol Lietuvoje ir Žemaitijoje gyvena žmonių Odino pavarde. Daukanto motina buvo Odinaitė. Odiną įvedęs į lietuvių kultūrinių herojų panteoną, Daukantas savo individualią mitologiją susieja su Odino vardu. Odino figūros sąsaja su runomis ir puikia iškalba leido Daukantui, romantizmo individualizmo paveiktam, laikyti save unikaliu istoriku, turinčiu ypatingą užduotį kelti lietuvius iš sąstingio, primenant jų didingą praeitį.