Straipsnyje analizuojama Kristijono Donelaičio „Žiemos rūpesčių“ pradžia ir aptariami specifiniai Donelaičio poetikos dalykai: įtampa tarp ciklinio ir tiesinio laiko, „tvarkos“ ir „netvarkos“ kategorijos (kurios leidžia adekvačiau suprasti Donelaičio poetinio universumo sąrangą nei „gamtos“ ir „kultūros“ distinkcija), teksto sintagminė struktūra. Siūloma įvesti trečiąją Metų personažų rūšį, atsiduriančią tarp „dorųjų“ ir „nedorėlių“. Formuluojama mintis, kad Metai yra keturių savarankiškų kūrinių poetinis ciklas, neturintis sintagminiame plane įtvirtintos privalomos atskirų dalių skaitymo tvarkos.