Pranciškaus Malkoto (?) Balsai: reikšminga LDK literatūros atodanga

Santrauka

Straipsnyje pasakojama apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos mokslinį projektą, kurio tikslas buvo parengti mažai žinomo literatūros šaltinio kritinę publikaciją. Šaltinis – tai Vilniuje išėjęs eiliuotų tekstų rinkinys Karų su turkais ir Livonijoje balsas, skirtas pagerbti LDK didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui, vadovavusiam jungtinėms lenkų, lietuvių ir kazokų pajėgoms 1621 m. mūšyje prie Chotyno ir mirusiam to mūšio metu. Iš daugybės gedulingų literatūros kūrinių, kuriais buvo pažymėta populiaraus karvedžio mirtis, Balsas išsiskiria ne vien aukštesne menine kokybe ir ryškia „prolietuviška“ orientacija, bet ir tuo, kad XVII a. sulaukė dviejų kartotinių leidimų, t. y. iš viso buvo išleistas tris kartus: 1622, 1624 ir 1640 m. Galutinės redakcijos rinkinyje, neskaitant dedikacinės dalies, yra penki skirtingos apimties ir poetinės formos kūriniai, visi pavadinti įvairių personifikacijų (Karų, heraldinio Grifo, Grožio, Šlovės) Balsais. Pirmajame leidime prie kūrinių antraščių išspausdinta informacija, pagal kokias melodijas juos reikėtų dainuoti, o antrasis leidimas (kurio, deja, išliko vien bibliografinis aprašymas) buvo su natomis. Pasaulietinio turinio proginis leidinys su išspausdintomis natomis XVII a. yra didžiulė retenybė net kalbant apie visą Abiejų Tautų Respubliką, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste – tai unikumas.
Straipsnio autorė pristato visų rinkinio kūrinių analizę, atliktą projekto koordinatoriaus lenkų tyrinėtojo Dariuszo Chempereko, papildydama ją kritinėmis pastabomis ir savo surinkta medžiaga. Aiškėja, kad  literatūriniame ir kultūriniame XVII a. Lietuvos kontekste nagrinėjamasis rinkinys turi nepaprastai didelę reikšmę. Ši knygelė yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje jau XVII a. I pusėje egzistavo autorinės dainos žanras, taigi Karų su turkais ir Livonijoje balsas teikia vertingos naujos medžiagos lietuvių muzikinės kultūros istorijai. Be to, atskiri rinkinio tekstai atstovauja literatūros žanrams, kurie iki šiol nebuvo siejami su Lietuva ir nefigūruoja lietuvių literatūros istorijoje, – tai dūma ir naujienų daina (pieśń nowiniarska).
Straipsnio pabaigoje išsakoma nuomonė, kad Pranciškus Malkotas, kurio vardu pasirašyta dedikacija, nėra pagrindinių kūrinių autorius. Tikrojo autoriaus, neabejotinai susijusio su Vilniaus jėzuitų akademija, asmenybė kol kas lieka mįslė.