Straipsnis skirtas XIVa. pab. – XVI a. pirmosios pusės LDK valdovių ir didikių lotyniškai epistolikai aptarti. Ji nagrinėjama europiniame moterų korespondencijos kontekste. Dėl medžiagos gausos buvo nuspręsta parengti straipsnių ciklą. Pirmajame straipsnyje analizuojamas XIV a. pab. – XV a. pirmosios pusės moterų korespondavimas, antrajame – XV a. antrosios pusės – XVI a. pirmosios pusės laiškai. Atkreiptinas dėmesys į skirtingą mūsų disponuojamų šaltinių kiekį (XIV a. pab. – XV a. pirmosios pusės išlikusių šaltinių yra nepalyginamai mažiau negu XV a. antrosios pusės – XVI a. pirmosios pusės), todėl šiame, pirmajame ciklo straipsnyje nepretenduojama į išsamų apibendrinimą, siekiama išryškinti svarbiausius aptariamo laikotarpio moterų epistolikos raidos momentus, korespondavimo ypatybes. Straipsnyje analizuojamas moterų korespondavimo dažnumas ir platumas (adresatų ratas), tikslai ir temos (laiškų rūšys), susirašinėjimo įgūdžiai, galimybės, laiškų stilius ir raiška. Palyginimui pasitelkiami laiškų rašymo vadovėliuose esantys nurodymai, kaip turi rašyti moteris ir kaip reikia rašyti jai.