Biblija XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų laidotuvių pamoksluose

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos Šv. Rašto interpretacijos XVII–XVIII a. katalikų laidotuvių pamoksluose, dėmesį telkiant į pamokslų biblinius vaizdinius, simbolius, siužetus. Pamokslininkai rėmėsi Biblija kaip temų, pavyzdžių, inspiracijų šaltiniu. Jų pasirinkimas ir interpretavimas kito atsižvelgiant į kintančius retorikos reikalavimus. Baroko pamoksluose vyrauja alegorinis Šv. Rašto aiškinimas, ieškoma įvairiapusiškesnės ir gilesnės žodžio reikšmės. Labai dažnai pamokslininkai svarsto ir interpretuoja atskirą Šv. Rašto sakinį ar net žodį, taip išplėtodami įvairias traktuotes bei koncepcijas ir pasiekdami svarbiausią tikslą – movere. Apšvietos pamokslininkai, laikydamiesi svarbiausio tikslo – persuadere, didžiausią dėmesį telkia ne į raiškos priemones, o į turinį, kad skelbiamas žodis būtų suvokiamas, įtikinamas ir veiksmingas, tad Šv. Rašto citatos pasitelkiamos pateikiamai minčiai, pamokymui iliustruoti, argumentuoti.