Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis buvo tas adresatas, kuriam XVII–XVIII a. Lietuvoje ir Lenkijoje sukurta bene daugiausia proginių veikalų. Vienas išradingesnių tokios kūrybos būdų, reikalavusių ypatingų kūrėjo įgūdžių ir išmonės, buvo figūrinė poezija. Straipsnyje aptariami ir analizuojami du pijoro Ignaco Krzyżkiewicziaus literatūros teorijos vadovėlyje Attica Musa (1674) išspausdinti figūriniai tekstai, skirti Jonui Sobieskiui. Šie tekstai tarp karaliui skirtų kūrinių ir kitų figūrinės poezijos pavyzdžių išsiskyrė reta forma (vėliava ir kalavijas), turėjo įtakos tolesnei šio žanro raidai.