Po Smolensko praradimo 1514 m. vasarą, tų pačių metų rudenį buvo pasiekta svarbi pergalė prieš Maskvos kariuomenę prie Oršos. Karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai atkovojant, kas prarasta, pasirodė nedideli, tačiau reikšmingi buvo pergalės padariniai tarptautiniams santykiams. Tai lėmė diplomatija ir propaganda – Europoje efektyviai buvo paskleista žinia apie pergalingą mūšį prieš stačiatikius maskvėnus. Svarbūs čia buvo proginiai poezijos kūriniai, kiti tekstai, formavę viešąjį naratyvą apie valdovo Žygimanto laimėtą mūšį. Siekiant atsakyti į klausimą, kokią vietą tokiuose šaltiniuose užima Lietuvos, lietuvių karvedžių, karių ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės realijų paminėjimas, straipsnyje atidžiau pažvelgiama į proginius poezijos kūrinius, rašytus netrukus ir kiek vėliau po pergalės. Šalia Jokūbo Pizono eilėraščių šiuo aspektu aptariamas ir tuomet publikuotas jo laiškas.