Straipsnyje analizuojami Gotfrydo Ostermejerio (1716–1800) literatūros bei religijos istorijos veikaluose užfiksuoti lietuvių frazeologizmai. Į frazeologiją, suprantamą plačiąja prasme, žiūrima kaip į žodinį kultūrinės atminties saugojimo, perdavimo ir turinio formavimo įrankį. Daug dėmesio skiriama frazeologizmų užfiksavimo chronologijai: siekiama nustatyti tuos vienetus, kuriuos Ostermejeris užrašė pirmasis. Šis siekis lėmė ir straipsnio struktūrą: pradedama nuo anksčiausių šaltinių, baigiama vėliausiais. Norint įvertinti frazeologizmus kaip kultūrinės atminties reiškinius, svarbūs ir ankstesni, ir vėlesni užfiksavimai, liudijantys perimamumą ir vartosenos tęstinumą, todėl Ostermejerio užrašyti vienetai lyginami su kitais, randamais XVI–XVIII a. lituanistikos šaltiniuose.