1616 m. įsteigta Kražių kolegija tapo visos Žemaitijos kultūros centru. Ją dažnais apsilankymais pagerbdavo Žemaičių vyskupai ir kiti žymūs asmenys, kuriuos sutikdami studentai, vadovaujami retorikos profesoriaus, rengdavo vaidinimus, deklamuodavo panegirikas, sakydavo sveikinimo kalbas. Kai kurie kūriniai yra išspausdinti, kiti – likę rankraščiuose, kiti, ko gero, amžiams pradingę. Tačiau visi jie liudija apie Kražių kolegijos studentų, jėzuitų ir pasauliečių, ir jų profesorių poetikos bei retorikos taisyklių išmanymą, rodo aukštą kūrinių meninį lygį, papildo žinias apie to meto LDK literatūrą, atskleidžia jos atsiradimo procesą, yra Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio palikimo dalis. Pirmajame numatomo ciklo straipsnyje aptariami XVII a. Kražių kolegijoje Žemaičių vyskupams skirti proginiai kūriniai, jų žanrai, struktūra, ypatybės, reikšmė ir vieta lotyniškoje LDK literatūroje.