XVIII a. antrojoje pusėje Rytų Prūsijoje suformuotas pradinių mokyklų tinklas lėmė gyventojų raštingumo augimą, atsirado pasauliečių, gebančių versti ir spausdinti jiems reikalingą literatūrą. Jų parengtuose leidiniuose vartojama supaprastinta rašyba be diakritikų, bet kunigų rengiama literatūra ir toliau spausdinama laikantis tradicinių, gramatikose kodifikuotų rašybos normų.