XIX a. kilus religinio atbudimo, sustiprėjusio pamaldumo bangai, Prūsų Lietuvos liuteronai lietuviai ėmė burtis į maldų sueigas, vadinamuosius surinkimus. Maldininkai (arba surinkimininkai) amžiaus pradžioje savo poreikiams pradėjo formuoti kasdienį skaitomų knygų repertuarą, kuriame – ir Johanno Arndto Sechs Bücher vom Wahrem Christentum ir Paradiesgärtlein vertimai į lietuvių kalbą. Straipsnyje svarstoma, kokiais šaltiniais galėjo remtis Arndto Szeßių Knygų apie Tikkrą Krikßczonumą (Karaliaučius, 1807) ir Rojaus Darźelio (Karaliaučius, 1807) vertėjas (ar vertėjai). Darbe taip pat analizuojama, kaip buvo kuriama anoniminė prakalba „Priekalba ßittu Knygu ɨ Druka Ɉdotoju“ veikalui Szeßos Knygos apie Tikkra Krikßczonuma