Straipsnis skirtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro pradiniam etapui – jo veiklai 1718–1723 m. Remiantis pirmojo seminaro vadovo Henriko Lyzijaus (1670–1731) laiškais Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui I (1688–1740) ir Halės universiteto profesoriui Augustui Hermannui Francke’i (1663–1727), karaliaus reskriptais dėl švietimo sistemos gerinimo Prūsijos Lietuvoje, kitais archyviniais dokumentais bei antriniais šaltiniais, analizuojama seminaro istorija pirmaisiais penkeriais metais. Atkuriama chronologija nuo steigimo idėjos 1718 m., realios veiklos pradžios, jos nutrūkimo ir galiausiai atnaujinimo 1723 m. Straipsnyje parodoma, kaip Lyzijaus vadovaujamas seminaras veikė, nustatomos veiklos nutrūkimą ir atkūrimą lėmusios priežastys. Vertinant seminaro veiklą sociokultūriniu aspektu, išryškinama pietistų ir liuteronų ortodoksų konkurencijos įtaka švietimo ir kultūros procesams XVIII a. 2–3-iajame dešimtmetyje