Straipsnyje nagrinėjami penkių Lietuvos jėzuitų (Simono Niklevičiaus, Mikalojaus Kopečiaus, Jurgio Krapavičiaus, Pranciškaus Blusiaus, Teodato Neviadomskio) asmeninio pobūdžio užrašai: autobiografiniai tekstai, liudijimai apie dvasinio gyvenimo patirtis, informacija apie keliones ir sveikatą bei gydymąsi. Nustatoma dalies užrašų knygelių autorystė, svarstoma jų panauda po rankraščių kūrėjų mirties, nagrinėjami silva rerum įrašuose atsispindintys jų savininkų socialiniai ryšiai.