Straipsnyje aptariami Šatrijos Raganos pasakojimų Lietuvos senovės septyni paveikslai šaltiniai, dėmesį sutelkiant į Simono Daukanto istoriją. Siekiant nustatyti rašytojos pažintį su Daukanto veikalais, tiriami jos laiškai ir apsakymai. Remiantis rašytojos laiškais sužinoma, kad 1895 m. Teodoro Narbuto ir Henry’io Thomo Buckle’io istorinių veikalų įkvėpta Šatrijos Ragana sumanė parašyti Lietuvos istoriją. 1896 m. ji pradėjo gilintis į skirtingų autorių istorijas, o 1897 m. jos raštuose pradėjo rodytis Daukanto vartotos sąvokos, motyvai, vaizdiniai (daukantizmai). Analizuojant rašytojos istorinius pasakojimus Lietuvos senovės septyni paveikslai, tiriama daukantizmų genezė. Straipsnyje atskleidžiama, kad daugelis daukantizmų į rašytojos tekstus pateko iš Jono Mačiulio-Maironio Apsakymų apie Lietuvos praeigą. Tačiau parodoma, kad kai kuriuos daukantizmus, Maironio neperimtus, rašytoja perėmė tiesiogiai iš Daukanto tekstų.