Isabella Bonarelli della Rovere: racconto di un’identità contesa

Santrauka

Nell’articolo si intende ricostruire, con l’obiettivo di sanare la discordanza tra le fonti italiane e lituano-polacche, l’immediata genealogia di Isabella Bonarelli della Rovere, nobildonna italiana morta in Lituania ai primi del 1600, sposa di Teodoro Laczki. Si tratta di una questione, per così dire, filologico-genealogica, poiché le fonti italiane considerano Isabella sorella del marchese Pietro Bonarelli, quelle lituane, invece, sua figlia. L’orazione funebre in onore della donna, di cui si sta allestendo la pubblicazione in edizione commentata anche in italiano, e le ricerche nei documenti d’epoca sembrano avallare la conclusione che l’errore sia nelle fonti italiane, e che esso vada spiegato con la marginalità del personaggio.

Izabelė Bonarelli della Rovere: ginčytinos tapatybės istorija
Skirtingai nuo Gvidubaldo (Guidubaldo) ir Prospero (Prospero) Bonarelli della Rovere, nusipelniusių žymių literatų vardų, grafaitė Izabelė (Isabella, m. 1602), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekscentriško bajoro Teodoro Lackio žmona, italų istoriografijoje tėra antraeilė, vos žinoma veikėja. Remiantis visai nedaugeliu esamų šaltinių, teikiančių informacijos apie jos biografiją, galima teigti, kad ji buvusi Markės regiono italo grafo Petro (Pietro) Bonarelli sesuo, ir su juo slapta pabėgusi iš Urbino miesto, kai šis pateko į naujo miesto valdovo nemalonę. Visa jų šeima galiausiai apsistojo Novelaroje, Emilijos regione. Vietinės istorijos tyrėjas Giuseppe Campori,1821–1887) rašo, kad viena iš grafo dukterų, kurios vardu abejoja (jis pateikia tik jos vardo pirmąją raidę – „N.“), buvo maritata a Teodoro Laczki gentiluomo polacco („ištekėjusi už lenkų bajoro Teodoro Lackio“). Šios žinios neprieštarauja vienos kitoms, tačiau nėra suderinamos su lietuviškais šaltiniais, visų pirma su laidotuvių kalba (ir ją lydinčiu eilėraščių rinkiniu), parašyta Jono Kimbaro Izabelės garbei. Reikia pripažinti, kad italų tyrėjai turėjo tiesioginę prieigą prie originalių vietinių dokumentų, kita vertus, nevalia užginčyti Izabelės mirties proga parašytoje kalboje pateiktos informacijos: juk Kimbaras buvo tų įvykių liudininkas, tarnavo Lackiui ir tiesiogiai bendravo su šio šeimyna. Atmetus gal šablonines, klasikinei laidotuvių panegirikai būdingas liaupses, neatrodo tikėtina, kad šis eruditas savo kūriniuose galėjo pateikti neteisingos informacijos apie italę grafaitę. Juolab kad šis rinkinys buvo specialiai skiriamas žmonėms, kurie pažinojo velionę net geriau nei autorius, o vėliau buvo parengtas ir spausdintas leidinys. Dėl šių priežasčių klausimas, ar Izabelė galėjo būti Petro Bonarelli sesuo, o ne dukra, logiškai mąstant net negali būti keliamas. Tačiau minėtieji neatitikimai, italų šaltinių klaidos reikalauja paaiškinimo. Sugretinus įvairaus pobūdžio dokumentus, kur minimi tų dviejų kartų Bonarelli šeimos nariai, ir net tuo pačiu asmenų gyvenimo tarpsniu datuojamus tekstus, paaiškėja daugiau atvejų, kai painiojami datų, vardų, vietovių pavadinimai o kartais net pateikiamos skirtingos svarbių įvykių versijos. Nors ne visos iškeltos hipotezės patvirtintos, šiame straipsnyje pateiktas Bonarelli šeimos genealoginio medžio vaizdavimas neturėtų būti labai toli nuo istorinės tiesos.
Reikšminiai žodžiai: Bonarelli della Rovere; Teodoras Lackis; Italijos ir Lietuvos istoriniai saitai.