Draugijų žmogus: Martyno Počobuto-Odlianickio komunikacija su Vakarų Europos mokslininkais XVIII amžiaus antroje pusėje

Santrauka

XVIII amžiaus mokslininkas intelektualas neįsivaizduojamas be laiškų rašymo, keitimosi informacija, nuolatinio žinių ir naujienų troškimo, idėjų mainų. Vienas iš būdų tapti tokios mokslinės aplinkos, kurioje vyko nuolatinė žinių cirkuliacija, dalimi buvo įstojimas į mokslo draugiją. 43 metų Vilniaus astronomas Martynas Počobutas Odlianickis (Marcin Poczobut-Odlanicki) 1771 m. tapo svarbiausios tokios mokslininkų  bendruomenės, tarptautinio mokslininkų forumo – Karališkosios Londono draugijos nariu, tačiau dėl kokių nuopelnų jis buvo priimtas į šią draugiją? Kokioje aplinkoje jis tobulėjo ir kaip reiškėsi jo priklausymas kosmopolitiškai mokslininkų bendruomenei? Počobuto buvimas Londone buvo produktyvus ne tik dėl susidomėjimo jo darbais, bet ir dėl rekomendacijų, ryšių plėtros, naudingų pažinčių ir vėlesnio įstojimo į svarbiausią Paryžiaus mokslo tyrimų instituciją – Paryžiaus mokslų akademiją. Šiame straipsnyje dėmesys telkiamas į Počobuto ryšius su žymiais Europos mokslininkais ir jo mokslinių darbų populiarinimo aspektus tarptautiniu lygmeniu. Počobutą galima drąsiai vadinti žymiausiu XVIII amžiaus Vilniaus universiteto (tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiosios mokyklos) profesoriumi, tikru Apšvietos epochos ir mokslo žmogumi, pasiekusiu pasaulinių mokslininkų šlovės olimpą ir vertu būti jame.