Straipsnyje pristatomi lenkų rašytojos Elzės Ožeškienės (Eliza Orzeszkowa) ir čekų rašytojo Edvardo Jelíneko santykiai remiantis jų 1881–1896 m. parašytais laiškais. Literatus vienijo bendra slaviškojo abipusiškumo idėja: skatinti slavų kultūrinę veiklą, kuria siekiama suburti tautas. Bendradarbiaudama su čekų rašytoju E. Ožeškienė ėmėsi daug iniciatyvų, siekdama lenkų ir čekų kultūrų susivienijimo. Minėtuose laiškuose aptariamas bandymas išleisti lenkų kalba veikalą „Čekų tautos kritimas ir atgimimas“, pristatantį Čekijos istoriją, taip pat čekų ir lenkų antologijos leidybos projektas (žymių čekų poetų ir prozininkų kūrinių vertimai, atlikti Czesławo Jankowskio, Bronisławo Teodoro Grabowskio, Władysławo Bełzos ir Wilhelminos Zyndram-Kościałkowskos). Leidinio pardavimo pajamas planuota panaudoti sudegusiam 1881 m. Prahos nacionaliniam teatrui (Národní divadlo) atstatyti. Dar vienas projektas – ketinimas publikuoti E. Ožeškienės prisiminimus iš viešnagės Prahoje, kuriuose atsispindėtų čekų kultūra. Šie planai nebuvo įgyvendinti dėl valdžios dekretų. Pristatomas susirašinėjimas yra vertingas lenkų ir čekų kultūrinių ryšių pėdsakas. Cituojami Ožeškienės laiškai Jelínekui saugomi Prahos nacionaliniame literatūros muziejuje (Památník Národního Písemnictví) ir dar nebuvo publikuoti.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.