Церковнославянский Новый Завет второй половины XVII в., переведенный в книжном кругу Епифания Славинецкого и Евфимия Чудовского, относится к переводам, при осуществлении которых привлекались оригиналы на разных языках. Две основные рукописи этого перевода включают дополнительные тексты, происхождение которых связано главным образом с польскими источниками. Их изучение важно для реконструкции общей идеи переводчиков и типа подготовленного ими издания.
Šaltinio analizė kaip būtina sąlyga teksto parengimo leidimui (dėl XVII a. antrosios pusės Naujojo Testamento, parengto Jepifanijaus Slavineckio ir Jevfimijaus Čiudovskio knygų taisytojų rate)
Naujojo Testamento vertimas į bažnytinę slavų kalbą, atliktas XVII a. antrojoje pusėje Jepifanijaus Slavineckio ir Jevfimijaus Čiudovskio knygų taisytojų rate, priklauso vertimams, kuriems atlikti buvo pasitelkta originalais, rašytais įvairiomis kalbomis. Du pagrindiniai šio vertimo rankraščiai turi papildomų tekstų, kurių kilmė siejama su lenkiškais šaltiniais. Šių papildomų tekstų tyrinėjimas yra svarbus rekonstruojant bendrąją vertėjų idėją ir jų parengto leidinio tipą.
Reikšminiai žodžiai: XVII a. antrosios pusės Naujojo Testamento vertimai, graikų–bažnytinės slavų kalbų diglotė, šaltinių tyrimai, mokslinis šaltinio leidimas.