Nurodymai autoriams

VU mokslinis žurnalas Slavistica Vilnensis skirtas įvairių slavų kalbų, literatūros ir kultūros aspektų tyrimams. Skelbiami tik originalūs moksliniai straipsniai, įskaitant knygų recenzijas, konferencijų pranešimus ir pranešimų rinkinius.

Pateiktų publikuoti straipsnių negalima publikuoti ar teikti publikacijai kituose leidiniuose. Straipsniai recenzuojami dviejų anoniminių recenzentų (redaktorių kolegijos narių ir /ar išorės ekspertų) taikant dvigubo aklo recenzavimo principą. Recenzentų nuomonėms išsiskyrus, ieškoma trečio recenzento. Rengdamas galutinį straipsnio variant, autorius privalo atsižvelgti į recenzentų pastabas.

Dokumentai neturi viršyti 40 000 spaudos ženklų, įskaitant nuorodas, išnašas ir santraukas. Recenzijų ir apžvalgų apimtis neturi viršyti 20 000 spaudos ženklų. Didesnės apimties straipsniai priimami gavus redkolegijos sutikimą.

Rankraščiai turi būti parengti viena iš slavų, taip pat anglų, prancūzų, vokiečių ar lietuvių kalba. Jei straipsnio kalba nėra autoriui gimtoji, straipsnis pateikiamas po gimtakalbio specialisto redakcijos.

Autoriai atsako už tai, kad galutinė jų darbo versija visiškai atitiktų šiuos reikalavimus:

• Autorius (-iai) užtikrina, kad jo (jų) straipsnis yra originalus ir nebuvo pažeistos jokios trečiosios šalies nuosavybės teisės (įskaitant autorių teises ar kitas intelektinės nuosavybės teises). Slavistica Vilnensis laikosi plagiato tikrinimo politikos. Su autoriais pasirašoma Licencinė sutartis ir Sąžiningumo deklaracija.
• Straipsniai, publikuojami žurnale Slavistica Vilnensis, platinami pagal Creative Commons Priskyrimo nekomerciniam naudojimui 4.0 licenciją (CC BY-NC 4.0).
• Visi rankraščiai elektronine versija siunčiami pagal žurnalo straipsnio pateikimo formos šabloną: https://www.journals.vu.lt/slavistica-vilnensis/about/submissions dviem formatais: MSWord (*.doc, *.docx) ir Portable Document Format (*.pdf). Prašome patikrinti, ar konvertuotame PDF dokumente nėra formatavimo klaidų (paraštės, pastraipos, diagramos, paveikslėliai ir t. t.). Siekdami užtikrinti recenzavimo anonimiškumą prašome autorių pateikti dvi straipsnio versijas: pirmoji turi būti suformatuota pagal pirmiau nurodytus reikalavimus, antroji turi būti anoniminė, be jokios autorystės (informacija apie autorių turi būti pašalinta iš skilties "Savybės").
• Redakcinė kolegija pasilieka teisę prireikus redaguoti tekstą, išsaugant jo turinį. Tais atvejais, kai reikia atlikti nedidelius pataisymus, autoriaus gali būti paprašyta patikslinti straipsnį prieš perduodant jį recenzentams.
• Redakcinė kolegija turi teisę nepriimti recenzavimui straipsnio, kuris neatitinka visų reikalavimų.

Redaguodami rankraštį, laikykitės toliau pateiktų rekomendacijų.

1. Struktūra ir forma

Pateikiami tekstai (straipsniai, recenzijos ir t.t.) turi atitikti bendruosius mokslinio straipsnio reikalavimus. Straipsnyje nurodomas tyrimų tikslas, problema, objektas, pateikiami ankstesnių tyrimų šia tema apžvalga, duomenys ir metodai, įrodymai (pagrįsti dokumentais), tyrimo išvados / rezultatai (įvertinti ir patvirtinti), naudota literatūra. Straipsniai, nepilnai atitinkantys šiuos reikalavimus, grąžinami autoriams, kad jie juos pataisytų prieš tolesnį tvarkymą.

Straipsniai įteikiami A4 formatu su 1,5 cm paraštėmis dešinėje ir 2,5 cm paraštėmis viršuje, kairėje ir apačioje. Tekstas rašomas paliekant 1,5 intervalą tarp eilučių, 12 pt Times New Roman šriftu. Jei naudojami kiti šriftai, privaloma juos pateikti kartu su straipsniu.

Straipsnyje turėtų būti:

(1) straipsnio pavadinimas (14 pt, paryškintu šriftu) straipsnio kalba,

(2) autoriaus (-ių) vardas, pavardė (-ės) ir afiliacija straipsnio kalba (nurodant šalį po kablelio), po kurių kairėje paraštėje atskiromis eilutėmis nurodomas el. paštas, ORCID iD numeris, pvz.:

Piotr Zbróg

Uniwersytet Jana Kochanowskiego w Kielcach, Polska

El. paštas: zbrog@interia.pl

ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-9512-4027

(3) santrauka (iki 200 žodžių straipsnio kalba), 5-7 reikšminiai žodžiai (straipsnio kalba), atskirti kableliais

(4) anglų kalba: straipsnio pavadinimas, santrauka (iki 200 žodžių) ir 5-7 reikšminiai žodžiai

(5) lietuvių kalba (arba rusų/lenkų, jei straipsnio kalba yra lietuvių): straipsnio pavadinimas, santrauka (iki 200 žodžių) ir 5-7 reikšminiai žodžiai.

(6) Straipsnio pabaigoje pateikiama informacija apie autorių (-ius) trimis kalbomis (straipsnio kalba, anglų ir lietuvių arba rusų, lenkų, jei straipsnis parašytas lietuviškai): vardas, pavardė, mokslinis vardas, pareigos įstaigoje.

2. Tekstas

Įvade turėtų būti nurodytas tyrimo tikslas ir uždaviniai, apibrėžtas jo objektas, metodai (ir metodika), aktualumas ir (arba) naujumas.

Pagrindinė tyrimo dalis turi būti suskirstyta į skyrius. Skyriai ir poskyriai, jei tokių yra, turėtų turėti antraštes ir paantraštes.

Išvados turėtų būti suformuluotos atskirai.

Literatūros sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka. Jeigu literatūros sąraše yra pavadinimų, parašytų kirilica, turi būti pateiktas transliteruotas literatūros sąrašas.

Straipsnis gali turėti priedus.

Paveikslai ir lentelės (12 pt) turėtų būti išvardyti ir atskirai pavadinti po paveikslu / lentele. Spausdinamos nespalvotos iliustracijos, jų raiška turėtų būti ne mažesnė kaip 300 dpi.

Svetimžodžius, knygų, žurnalų ir kt. pavadinimus ir pan. rašomi kursyvu be kabučių. Kitų darbų, kurie nėra atskiri leidiniai, citatos turi būti pateikiamos kabutėse. Užsienio kalbomis išleistų knygų ar periodinių leidinių pavadinimai turi būti pateikiami originalo kalba, o jų vertimas ar sutrumpinimas nurodomas tekste skliausteliuose. Visi pavadinimai išnašose pateikiami originalo kalba.

Tai, kas norima pabrėžti, rašoma kursyvu (Italic) arba paryškintai (Bold).

Brūkšnelis (-) naudojamas tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių arba tarp pavardės ir slapyvardžio, dvigubame geografinio objekto pavadinime, jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, taip pat morfologiniam skaidymui žymėti. Brūkšnys [–] (еn-dash) rašomas be tarpų tarp intervalo ribas nusakančių skaičių (pvz., metai: 1999–2021). Kituose atvejuose rašomas ilgas brūkšnys [—] (en-dash).

Citatos. Trumpos citatos tekste pateikiamos dvigubomis kabutėmis (pvz., “taip”). Citatos citatose įrašomos kabutėse «štai taip». Ilgesnės nei trijų eilučių (apie 40 žodžių) citatos pateikiamos atskiroje išskirtoje pastraipoje (5pt.) kursyvu. Specialioms formoms, citatoms citatose, glosoms ir (svetimžodžių) parafrazėms naudokite viengubas kabutes. Citatos iš mokslinių darbų vertimas arba glosa tekste turėtų būti nurodyti skliausteliuose. Citatos iš grožinės literatūros turėtų būti pateikiamos originalo kalba, originalia rašyba ir skyryba; vertimas pateikiamas išnašose.

Pavyzdžiai (žodžiai, frazės, sakiniai ir kt.) pateikiami kursyvu (pasviruoju šriftu, Italic) arba paryškintu šriftu (Bold), nurodant pavyzdžių šaltinius. Numeriai pateikiami apvaliuose skliaustuose, pvz: (1), (2). Visų kalbinių duomenų vertimo atitikmenys kita nei straipsnio kalba pateikiami naudojant viengubas kabutes, pavyzdžiui: iti ‘eiti’. Visos citatos ir pavyzdžiai iš kalbų, nesutampančių su straipsnio kalba, turi būti išversti.

Pastabos (10 pt) gali būti naudojamos tik trumpiems paaiškinimams, ne daugiau kaip 4 eilutės. Jos visame tekste turi būti išvardytos iš eilės, naudojant arabiškus skaitmenis su viršutiniais indeksais.

Sutrumpinimų sąrašas turėtų būti pateikiamas prieš duomenų šaltinių sąrašą.

3. Nuorodos tekste

Visos nuorodos turėtų būti pateikiamos atitinkamoje teksto vietoje laužtiniuose skliaustuose [autoriaus / redaktoriaus pavardė ar leidinio pavadinimas/santrumpa, metai ir/ar tomas, puslapis (-iai)], pvz: [Живов 2005, 17–21]. Skirtingi nuorodų šaltiniai atskiriami vienas nuo kito kabliataškiais [Успенский 1996, 1997; van der Wijk 2005, 108]. Autoriaus pavardės galima neminėti, jei iš konteksto visiškai aišku, kuriam autoriui priklauso nurodomas darbas [ibid., 54]. Jeigu šaltinis turi daugiau nei du autorius, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė.

4. Literatūros sąrašas

Visi tekste cituojami duomenų šaltiniai, naudota literatūra, pateikiami abėcėlės tvarka darbo pabaigoje atskiruose skyriuose su antraštėmis Šaltiniai ir Literatūra. Kiekvienas literatūros šaltinio įrašas pateikiamas atskiroje pastraipoje; antroji pastraipos eilutė išskiriama 10 pt. Visi leksiniai žodžiai didžiąja raide rašomi tik periodinių leidinių pavadinimuose; knygų pavadinimuose didžiąja raide rašomas tik pirmas žodis (išimtis - asmenvardžiai ir pan.). Straipsnių ir knygų pavadinimai kirilica turėtų būti transliteruojami (galima pasinaudoti svetaine https://translit.net/ pagalba).

Laikykitės toliau pateiktų pavyzdžių:

КАРАУЛОВ, Ю. Н., 1987. Русский язык и языковая личность. Москва: Наука.
ЖИВОВ, В. М., 1995. Особенности рецепции византийской культуры в Древней Руси, Ricerche slavistiche, 42. 3–48.
НИКОЛЬСКИЙ, Б. М., 1999. “О восьми частях слова”: проблема источников. In ЗАПОЛЬСКАЯ, Н. Н. (ред.). Эволюция грамматической мысли славян: XIV–XVIII вв. Москва: Институт славяноведения РАН, 9–33.
АНДРЕЕВ, М., 1985. Законъ соудный людьмъ. In ДИНЕКОВ, П. (ред.). Кирило-Методиевска енциклопедия. Т. 1: А-З. София: Издателство БАН, 711–717.

Transliteration
KARAULOV, YU. N., 1987. Russkij yazyk i yazykovaya lichnost'. Moskva: Nauka.
ZHIVOV, V. M., 1995. Osobennosti recepcii vizantijskoj kul'tury v Drevnej Rusi, Ricerche slavistiche, 42. 3–48.
NIKOL'SKIJ, B. M., 1999. “O vos'mi chastyah slova”: problema istochnikov. In ZAPOL'SKAYA, N. N. (red.). Evolyuciya grammaticheskoj mysli slavyan: XIV–XVIII vv. Moskva: Institut slavyanovedeniya RAN, 9–33.
ANDREEV, M., 1985. Zakon" soudnyj lyud'm". In DINEKOV, P. (red.). Kirilo-Metodievska enciklopediya. T. 1: A-Z. Sofiya: Izdatelstvo BAN, 711–717.

Redakcija neprisiima atsakomybės už pateikto teksto, iliustracijų ar skelbimų teisingumą. Straipsniuose išreikštos nuomonės nebūtinai sutampa su redakcijos ar leidyklos nuomone.

Autorių teisės

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Asmens duomenų apsaugos deklaracija

Asmens duomenys ir elektroninio pašto adresai, pateikti šiam tinklapiui, bus naudojami tik pagal deklaruojamą paskirtį - žurnalų leidybai ir publikavimui. Šie duomenys niekada nebus skelbiami viešai arba perduoti trečiosioms šalims (išskyrus atvejus, kai tai privaloma padaryti pagal galiojančius įstatymus).