Studentų, studijuojančių ne sveikatos mokslus, žinios ir požiūris į organų donorystę

Santrauka

Santrauka. Organų transplantacija yra veiksmingiausias ir priimtiniausias paskutinės organų nepakankamumo stadijos gydymas [1], tačiau žmonių, laukiančių organų, yra daugiau negu pačių donorų. Kiekvienas asmuo, remdamasis savo vertybėmis, įsitikinimais ir žiniomis, turi apsisprendimo teisę būti organų donoru ar ne, o jo apsisprendimą dažnai gali lemti žinios bei suvokimas apie organų donorystę ir transplantaciją.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ne sveikatos mokslus studijuojančių studentų žinias ir požiūrį į organų donorystę.

Tyrimo metodas – anketinė apklausa.

Tyrimo imtis – 103 ne sveikatos mokslus studijuojantys aukštųjų mokyklų pirmo–ketvirto kursų studentai. Imčiai sudaryti taikytas netikimybinis tikslinis atrankos tipas.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma studentų žino apie Lietuvoje esamą organų donorų trūkumą, geba įvardyti, kokie asmenys gali tapti organų donorais ir kokie organai gali būti transplantuojami. Mažiausiai studentai žino apie noro tapti potencialiu organų donoru pareiškimo būdus ir asmenis, galinčius priimti galutinį sprendimą. Esminių, statistiškai reikšmingų žinių apie organų donorystę skirtumų pagal lytį, studijų kryptį, donoro kortelės turėjimą nėra. Tyrimas atskleidė, kad dauguma tiriamųjų donoro kortelės neturi, bet neprieštarauja, kad organai po jų mirties būtų donuojami.