Žaizdos gijimas yra sudėtingas procesas, kurį gali apsunkinti priešoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu patiriami išgyvenimai. Emocijos veikia ne tik žmogaus elgesį, bet ir sveikatą, todėl svarbu atskleisti sąveiką tarp psichoemocinės būsenos ir žaizdų gijimo Lietuvoje, siekiant tikslingo žaizdos gydymo ir jos priežiūros.
Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų po operacijos žaizdų gijimo ir psichoemocinės būsenos sąsajas.
Tyrimo metodika. Atliktas mišrus tyrimas, jungiant kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodus. Naudoti instrumentai: klausimynas (Minesotos daugiaprofilinio asmenybės klausimyno trumpojo varianto (MMPI-2) sveikatos ir charakterio skalės bei Liušerio spalvų testas) ir medicininių dokumentų analizė, kuria buvo nustatytas žaizdos gijimo būdas (gijo pirminiu ar antriniu būdu). Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant statistinės programos paketą „SPSS ®17.0“ ir „Microsoft Excel 2016“ kompiuterinę programą. Imtį sudarė 383 respondentai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatų duomenimis, neigiamus psichoemocinius išgyvenimus pooperaciniu laikotarpiu intensyviau jaučia moterys. Vyrai pooperaciniu laikotarpiu linkę save vertinti palankiau, stengiasi slėpti savo neigiamas emocijas, trūkumus. Pooperaciniu laikotarpiu taip pat nustatytas padidėjęs vyrų tarpusavio santykis su aplinka. Moterų grupėje nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp gretutinių susirgimų ir žaizdų gijimo, kai gretutiniai susirgimai neigiamai veikia žaizdos gijimą. Tarp tiriamųjų (vyrų ir moterų), kurie pooperaciniu laikotarpiu stipriau patyrė neigiamų psichoemocinių būsenų ir išgyvenimų, dominavo antrinis žaizdos gijimo būdas.
Išvada. Išanalizavus pacientų po operacijos žaizdų gijimo ir psichoemocinės būsenos sąsajas, galima teigti, kad neigiami psichoemociniai išgyvenimai pooperaciniu laikotarpiu neigiamai veikia žaizdų gijimą, sulėtina jo procesą.