Tyrimo problema. Griuvimai pacientams gali sukelti fizinių sužalojimų, psichologinių pasekmių, pailginti hospitalizavimo trukmę ir padidinti gydymo išlaidas. Todėl siekiant užtikrinti kuo geresnę pacientų griuvimų prevenciją, svarbu atnaujinti slaugytojų žinias bei formuoti teigiamą požiūrį į pacientų griuvimų prevenciją.
Tyrimo tikslas – palyginti slaugytojų požiūrio pasikeitimą į pacientų griuvimų prevenciją prieš ir po mokomosios medžiagos pristatymo.
Metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytojai. Apklausa buvo atlikta du kartus: prieš ir po mokomosios medžiagos.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Tiek prieš mokomąją medžiagą, tiek po jos slaugytojai griuvimo priežasčių aptarimą susirinkime vertino kaip veiksmingiausią, o lyderystę kaip mažiausiai veiksmingą griuvimų prevencijos priemonę komandiniame darbe. Taip pat tiek prieš mokomąją medžiagą, tiek po jos slaugytojai tinkamą palatos aplinką vertino kaip veiksmingiausią griuvimų prevencijos priemonę, tačiau mažiausiai sutiko, kad griuvimų rizikos įvertinimo priemonės yra geresnė priemonė nei slaugytojų asmeninis griuvimų rizikos įvertinimas. Tačiau po mokomosios medžiagos slaugytojų požiūris tapo pozityvesnis tiek į griuvimų prevencijos organizavimą komandoje, tiek į griuvimų prevencijos priemonių svarbą. Taip pat nustatyta, kad slaugytojų, turinčių neuniversitetinį aukštąjį ar universitetinį aukštąjį išsilavinimą, požiūris į pacientų griuvimų prevenciją buvo pozityvesnis, lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiais slaugytojais.