Šiuo metu pasaulyje vyksta didžiulis imunizacijos protrūkis, tačiau vaikų skiepijimo aprėptys mažėja net ir išsivysčiusiose šalyse. Tyrimai rodo, kad įtakos imunizacijai gali turėti tėvų išsilavinimas, gyvenamoji vieta, finansinė padėtis ir amžius. Be to, mokslininkai teigia, kad privačiose švietimo įstaigose gali būti didesnis nepaskiepytų vaikų skaičius nei valstybinėse, o su vakcinų prieinamumu susiję veiksniai gali daryti įtaką skiepijimo aprėptims. Todėl svarbu ištirti situaciją Lietuvoje ir ypač apskrityse, kur imunizacijos aprėptys mažėja, pavyzdžiui, Kauno apskrityje. Atliktame tyrime dalyvavo 387 respondentai (tėvai), kurių vaikai lankė vieną iš 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tiriamiesiems mažiausiai žinoma buvo B tipo Haemophilus influenzae (Hib) infekcijos vakcina, o daugiausiai žinoma kokliušo, difterijos, stabligės vakcina ir tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Dauguma apklaustųjų teigė nežinantys skiepijimo tvarkaraščio, o iš teigiančiųjų, kad jį žino, pusė negalėjo įvardyti nė vieno skiepijimo laiko. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių tėvų rinkosi skiepyti vaikus visomis valstybės kompensuojamomis vakcinomis, o dažniausia neskiepijimo priežastimi nurodė šalutinių reakcijų baimę. Per tyrimą pastebėtas ryšys tarp valstybės kompensuojamų skiepų atsisakymo ir privataus darželio lankymo. Nors tėvų žinios apie imunizaciją buvo silpnos, tačiau požiūris išliko palankus. Imunizacijos paslaugų prieinamumo situaciją respondentai vertino teigiamai. Tačiau respondentų lytis, išsilavinimas ir gaunamos šeimos mėnesio pajamos buvo statistiškai reikšmingos tirtųjų žinioms apie vakcinaciją. O asmenys, atsisakantys skiepyti savo vaikus valstybės kompensuojamomis vakcinomis, pasižymėjo prastesnėmis žiniomis ir požiūriu į imunizaciją, be to, blogiau vertino imunizacijos paslaugų prieinamumą.