Pirmo tipo cukrinis diabetas yra grėsmingiausia lėtinė vaikų liga, sukelianti daugumą sveikatos problemų dėl komplikacijų išsivystymo ir ankstyvos mirties rizikos. Iki insulino atradimo tik nedaug vaikų išgyvendavo ilgiau nei 1 ar 2 metus nuo simptomų atsiradimo pradžios. Ėmus gydyti insulinu, mirtingumas labai sumažėjo. Tačiau dar ir šiandien kai kuriose besivystančiose šalyse vaikystėje susirgti cukriniu diabetu reiškia mirtį. Susirgus I tipo cukriniu diabetu vaikystėje, atsiranda rizika vėlyvųjų komplikacijų, kurios gali tapti ankstyvos mirties priežastimi. Praėjus keletui dešimtmečių nuo insulino atradimo, buvo aprašyta sergančiųjų cukriniu diabetu padidėjusi mirties rizika ne nuo ūmių diabeto komplikacijų, o nuo vėlyvųjų, pvz., diabetinės nefropatijos ir makrokraujagyslinių ligų [1].