Tikslas. Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį asmenims, jaučiantiems cervikogeninį galvos skausmą.
Metodai. Ištirta 20 asmenų, jaučiančių cervikogeninį galvos skausmą. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 10 tiriamųjų. Pirmosios grupės tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija su postizometrine relaksacija, antrosios grupės – kineziterapija kartu su vibracija. Prieš ir po taikytos intervencijos, visiems tiriamiesiems buvo įvertintas skausmo intensyvumas, kaklo negalios indeksas, aktyvi kaklo judesių amplitudė bei kaklo raumenų jėga.
Rezultatai. Taikant kineziterapiją asmenims, gydomiems dėl cervikogeninio galvos skausmo kartu su postizometrine relaksacija ar vibracija, mažėja skausmo intensyvumas (nuo stipraus ir labai stipraus iki vidutinio intensyvumo), gerėja kaklo funkcija (nuo sunkios negalios iki vidutinės), keturiais–šešiais laipsniais didėja aktyvi kaklo judesių amplitudė ir didėja kaklo raumenų jėga (p < 0,05). Lyginant gautus rezultatus tarp grupių, stebimi pokyčiai tarp grupių nesiskiria (p > 0,05).
Išvada. Kompleksinė kineziterapija kartu su postizometrine relaksacija ar su vibracija padeda pagerinti asmenų kaklo funkciją, padidinti aktyvią kaklo judesių amplitudę ir kaklo raumenų jėgą.