Tikslas – įvertinti pacientų, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius, griuvimų dažnį ir vidinius griuvimų rizikos veiksnius.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2020 m. lapkritį–2021 m. vasarį. Tyrime dalyvavo pacientai, tuo laikotarpiu hospitalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje, kuriems buvo reikalinga širdies stimuliatoriaus implantacija. Iš viso apklausti 82 pacientai. Tyrimui anketą sudarė darbo autorės. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos pritarimas (Nr. BEC-SL(B)-42).
Rezultatai. Beveik pusė (45,1 proc.) apklaustų pacientų buvo pargriuvę bent vieną kartą per metus. Pacientai ≥ 65 m. amžiaus dažniau buvo pargriuvę kelis kartus per metus nei < 65 m. amžiaus pacientai (p = 0,006). Dažniausios pacientų problemos buvo šlapinimasis nakties metu (82,9 proc.), jaučiamas silpnumas (82,9 proc.), galvos svaigimas (76,8 proc.). Jaučiama sumažėjusi kojų raumenų jėga buvo nustatyta dažniau moterims nei vyrams (atitinkamai 69,6 ir 52,8 proc., p = 0,002). Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau nei < 65 m. pacientai jautė kojų skausmą (atitinkamai 54,9 ir 7,2 proc., p = 0,002), šlapinosi nakties metu (atitinkamai 68,4 ir 14,6 proc., p = 0,009), jautė nuovargį (atitinkamai 63,0 ir 13,6 proc., p = 0,028).
Išvados. Beveik pusė pacientų, kuriems reikalinga širdies stimuliatoriaus implantacija, patyrė griuvimus bent kartą per metus. Pacientams ≥ 65 m. amžiaus būdingi griuvimai kelis kartus per metus. Pacientams dažnai pasireiškė silpnumas, nuovargis bei galvos svaigimas, šlapinimasis naktį. Pacientams ≥ 65 m. amžiaus dažniau būdingi įvairūs vidiniai griuvimų rizikos veiksniai nei jaunesniems pacientams.