Naujagimių su dirbtine plaučių ventiliacija (intubacija) priežiūra intensyviosios terapijos skyriuje yra aktu-ali problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Vienas iš dešimties kūdikių pasaulyje gimsta neišne-šiotas. Lietuvoje 2019 m. gimė 1704 neišnešioti naujagimiai, tai yra 5 proc. daugiau nei 2018 m. [1].
Pirmoji ir svarbiausia naujagimio gyvybinė veikla yra jo gebėjimas kvėpuoti. Naujagimių intubacija reika-lauja daug žinių bei slaugos įgūdžių, nes naujagimių kvėpavimo takai skiriasi nuo suaugusiųjų ne tik anatominėmis savybėmis, bet atliekant dirbtinę plaučių ventiliacijos procedūrą naujagimiui intubacinis vamzdelis parenkamas pagal jo svorį ir gestacinį amžių. Neišnešiotiems naujagimiams dėl nesubrendusių plaučių gali išsivystyti apnėjos, kvėpavimo takų infekcija, tachipnėja, taip pat gali pablogėti plaučių ventiliacija, atsirasti kvėpavimo sutrikimas, tokiu atveju tenka taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Šios priežastys dažnai nulemia naujagimio intubavimą. Kvė-pavimo aparatų dėka galima stebėti naujagimio kvėpavimo būklės pakitimus. Nuo to, kaip bus suteikta reikiama pagalba, priklauso, ar naujagimis išgyvens ir koks bus jo tolimesnis psichomotorinis vystymasis bei gyvenimo kokybė.
Straipsnio tikslas – išanalizuoti neišnešiotų naujagimių kvėpavimo palaikymo būdus.