Tyrimo tikslas – nustatyti tai či (Tai Chi) pratimų poveikį asmenų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyrai, nuovargiui ir psichoemocinei būklei.
Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė uždegiminė demielinizuojanti degeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga, kuria dažniausiai susergama darbingo, 20–40 metų, amžiaus. Ligos simptomai sukelia pusiausvyros ir eisenos sutrikimų, kurie ligai progresuojant vis stiprėja. Be motorinių sutrikimų, sergančiuosius nuolat lydi nuovargis ir depresijos simptomai. Todėl labai svarbu rasti kompleksinę priemonę, kuri padėtų išlaikyti maksimalų savarankiškumą ir pagerintų gyvenimo kokybę. Yra įrodymų, kad pusės metų trukmės tai či – kūno ir proto lavinimo – pratimai, gali pagerinti asmenų, sergančių IS, pusiausvyrą, koordinaciją, psichoemocinę būklę. Tačiau nėra ištirta, kaip 2 mėnesių trukmės tai či pratimų programa paveiktų asmenų, sergančių IS, pusiausvyrą, nuovargį ir psichoemocinę būklę.
Tyrime dalyvavo 11 asmenų, sergančių recidyvuojančia remituojančia IS forma. Tiriamieji dalyvavo 8 savaičių trukmės tai či pratimų programoje. Užsiėmimai vyko du kartus per savaitę po 60 min. Statinė ir dinaminė pusiausvyra, eisenos greitis, nuovargis ir psichoemocinė būklė buvo vertinama prieš ir po 8 savaičių.
Rezultatai. 8 savaičių tai či pratimų programa asmenims, sergantiems išsėtine skleroze, pagerino (p < 0,05) statinę ir dinaminę pusiausvyrą, sumažino nuovargio poveikį fizinei būklei (p < 0,05), pagerino bendrą psichoemocinę būklę ir sumažino depresijos simptomus (p < 0,05), bet neturėjo įtakos eisenos greičiui (p > 0,05).
Išvados. Tai či pratimai gali būti taikomi kaip veiksminga priemonė gerinti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, statinę ir dinaminę pusiausvyrą bei mažinti nuovargį ir depresijos simptomus.