Straipsnyje analizuojama slaugytojo veikla, slaugant ligonius, turinčius pragulų. Tema aktuali, nes dėl senėjančios visuomenės pragulos tampa viena dažniausių sveikatos priežiūros problemų.
Pragulų susidaro tose vietose, kur yra spaudžiami minkštieji odos audiniai. Pirmasis pragulų požymis – odos paraudimas, t. y. lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir atleidus, ji parausta. Tai rodo, kad pažeista mikrocirkuliacija. Pragulų atsiranda, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta. Dar vėliau žaizda gilėja, išopėjimas apima ne tik poodį, bet ir raumenis, kaulus.
Ligoniai, turintys pragulų, tampa priklausomi nuo slaugančių asmenų. Tik ankstyva prevencija, tinkama žaizdos priežiūra ir rūpestinga ligonio slauga gali pagreitinti žaizdos gijimą bei pagerinti ligonio gyvenimo kokybę.
Atliktas kiekybinis tyrimas X rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Anketinėje apklausoje dalyvavo 23 slaugytojos, dirbančios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Atlikto tyrimo rezultatai leido daryti tokias pagrindines išvadas: palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės slaugytojos svarbiausiu žaizdos infekcijos požymiu laiko pūlingo eksudato žaizdoje pagausėjimą; dažniausiai naudojamos pragulų profilaktikos priemonės yra vartymas kas 2 val. bei tinkama ligonio higiena, taip pat papildomų priemonių – volelių, pagalvėlių, čiužinių nuo pragulų ir kt. naudojimas.