Psichikos ir elgesio sutrikimai yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), visame pasaulyje 1500 mln. asmenų turi
psichikos sveikatos sutrikimų [1].
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos strategijoje numatyta, kad asmenys, turintys psichikos negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Vienas jų yra slaugos poreikiai. Slaugos poreikiai tai – pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai, socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikia slaugytojo pagalbos [2, 3]. Slaugyti pacientą, kuris kritiškai nesuvokia savo būklės, nesugeba logiškai mąstyti, nenori medikų pagalbos, yra gana sudėtinga [4, 5].
Tyrime dalyvavo 24 slaugytojai, dirbantys su šizofrenija sergančiais pacientais Utenos ir Jasiuliškių socialinės globos namuose. Anketą sudarė keturi klausimų blokai, parengti atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir uždavinius. Tyrimo rezultatai parodė, kad šizofrenijos remisijos metu slaugytojo pagalba labiausiai reikalinga palaikant tokias gyvybines veiklas kaip bendravimas, o paūmėjimo metu – palaikyti saugią aplinką. Nustatyti slaugytojo, dirbančio su pacientais, sergančiais šizofrenija, darbo skirtumai ligos remisijos ir paūmėjimo metu. Konsultacijų ir žinių apie ligą, jos poveikį sergančiajam suteikimas paciento artimiesiems yra pagrindinis slaugytojo bendradarbiavimo su sergančiojo šizofrenija artimaisiais principas.