Mandagumo reiškinys yra universalus ir kartu veikiamas kultūros. Tradiciškai jis yra apibrėžiamas kaip pagarba ir dėmesys kitiems. Bet tarpkultūriniu aspektu šis apibrėžimas netinka, nes mandagumo, pagarbos ir dėmesio sąvokos yra skirtingai suprantamos, o ir patys žodžiai turi skirtingas reikšmes. Šiame darbe mandagumas yra suvokiamas kaip strateginis elgesys, kultūros apspręstų ir labai ritualizuotų komunikacinių strategijų sistema, kurios funkcijos yra harmonizuoti bendravimą ir sumažinti konflikto galimybę. Tyrimas yra grindžiamas P. Browno ir S. Levinsono mandagumo teorija (1978, 1987), kuri pateikia efektyvų kalbėtojų komunikacinio elgesio supratimo mechanizmą, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas esminiams strateginiams anglų ir rusų kalbų skirtumams reiškiant neigiamą mandagumą ir bandymui paaiškinti tuos skirtumus socialine organizacija ir kultūrinėmis vertybėmis. Straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie tokius kalbos aktus kaip liepimas ir pakvietimas. Lyginamoji analizė atlikta remiantis etnografiniu stebėjimu, klausimynais ir interviu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.