Straipsnyje aptariami du Waclawo Sieroszewskio romanai "Pamiškėse" (1894) ir "Užjūrio velniai" (1902). Jaunosios Lenkijos laikais šis rašytojas buvo laikomas vienu įdomiausiu vadinamosios egzotinės literatūros atstovu. Tačiau straipsnio autorę domina ne tiek egzotizmo šiame kūrinyje specifika, kiek šių kūrinių herojų europinės tapatybės pajautos problematika. Romanų tekstas traktuojamas kaip literatūrinis liudijimas apie lenko savimonę, kai amžių sandūroje jam atsivėrė ir šiaurės rytų Sibiro, ir Tolimųjų Rytų erdvės. Romanuose kryžiuojasi dvi perspektyvos: lenkų tremtinio ir europiečio atradėjo. Straipsnyje labiausiai domimasį kokie lenkų herojų tapatybės elementai ryškiausiai atsiskleidė susidūrus su Azijos kultūra bei civilizacija, kaip juos vertino Sieroszewskis, ir kodėl jo herojai ne visada noriai tapatindavo save su europine tradicija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.