Straipsnyje aptariami neoficialieji Vilniaus choronimai pagal jų sudarymo būdus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad neoficialieji choronimai jaunimo kalboje sudaromi remiantis: 1) oficialiuoju choronimu (ar jo dalimi), plg. Fabai (Fabijoniškės), Baltuša (Baltupiai); 2) pavadinama vieta, plg. Bomžynas (Naujininkai): bomžynas (LKŽŽ, p. 90) ‘gyvena nepasiturintys žmonės’), Lušnynas (Kirtimai): lūšnynas (‘mikrorajone daug apgriuvusių namų’) ir 3) oficialiuoju choronimu ir pavadinama vieta, plg. Fabibiškės (Fabijoniškės) ← Fabi[jon]iškės + bibi[s], Seilėtekis (Saulėtekis) ← S[au]lėtekis + seilė. Jaunimo kalboje linkstama vartoti oficialiojo pavadinimo pagrindu sudaromų choronimų trumpąsias formas, atspindinčias kalbos ekonomijos dėsnius, nes kiekybiškai gausiausią pogrupį sudaro motyvuotieji neoficialieji choronimai, apimantys 56 % choronimų. Kitas reiškinys, svarbus sudarant naują pavadinimą, – poreikis suteikti pavadinimams emocinį, ekspresyvų atspalvį. Tai rodo asociacinio pagrindo pavadinimai, kurių užfiksuota mažiau – 36 %, ir kiti pavadinimai, apimantys 8 % visų neoficialiųjų choronimų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.