Dėl bendrašaknių lietuvių kalbos daiktavardžių su priesagomis -(i)acija ir -imas
Lingvistikos tyrimai
Jolanta Vaskelienė
Publikuota 2022-04-15
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2022.41.46.111
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Lithuanian language
verb abstracts
derivative synonyms
ending
suffix

Kaip cituoti

Vaskelienė, J. (2022) “Dėl bendrašaknių lietuvių kalbos daiktavardžių su priesagomis -(i)acija ir -imas”, Respectus Philologicus, (41 (46), pp. 94–106. doi:10.15388/RESPECTUS.2022.41.46.111.

Santrauka

Straipsnyje aptariami bendrašakniai lietuvių kalbos daiktavardžiai, turintys svetimos kilmės baigmenį -(i)acija ir lietuvių kilmės priesagą -imas. Tyrimas, kuriame remiamasi 406 lietuviškų žodžių analize, atskleidė, kad dalis žodžių su -(i)acija sudaro darybos opoziciją su veiksmažodžiais, todėl (sinchronijos požiūriu) laikytini vediniais, ir kad dažnai -(i)acija vediniai sudaro darybinių sinonimų poras su priesagos -imas(is) veiksmažodžių abstraktais. Daiktavardžių reikšmės, o ypač tekstyne rasti vartosenos pavyzdžiai parodė, kad daugeliu atvejų bendrašakniai vediniai su -(i)acija ir -imas(is) yra daliniai sinonimai: jie turi semantinių, junglumo skirtybių, kurios neutralizuojamos tik tam tikruose žodžių junginiuose, taigi negalima kalbėti apie substitucijos be apribojimų galimybes. Kai kada darybinių sinonimų porų nariai skiriasi stilistiškai (pvz., -(i)acija vediniai yra terminai), neretai skiriasi ir bendrašaknių vedinių vartojimo dažnumas. Manoma, kad dabartinės lietuvių kalbos leksikografijos šaltiniuose turėtų atsirasti kai kurie realiai vartojami vediniai ar naujos jų reikšmės (komunikavimas, mutavimas, vulgarizavimas ir jų pamatiniai veiksmažodžiai), reikėtų dažniau nurodyti ir realiai vartojamas -imas vedinių sangrąžines formas.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>