Straipsnio tyrimo objektas – pirmosios vardu žinomos vokiečių poetės Frau Avos (apie 1060–1127) poemos Das Jüngste Gericht (liet. Paskutinis teismas) ištrauka, pasakojanti apie Pasaulio pabaigoje žmonijos laukiančias katastrofas (eil. 1–160). Pagrindinis dėmesys skiriamas vaizduojamo katastrofų scenarijaus šaltinių problematikai. Iš esmės nekvestionuojant ankstesniais tyrimais įrodytos poemos sąsajos su Pseudo Bedos (XI a. pab. – XII a. per.) ir Petro Damiano (1006–1072) sukurtais apokaliptiniais siužetais, straipsnyje keliama prielaida, kad, kurdama poemą, Frau Ava, be minėtų autorių, naudojosi ir apie 870 m. nežinomo autoriaus parašyta apokaliptine giesme Muspilli. Atlikta analizė leidžia teigti, kad giesmės apokaliptinis naratyvas turėjo įtakos Paskutinio teismo 15-tosios dienos vaizdavimui. Taip pat buvo nustatyta, kad, skirtingai nuo Pseudo Bedos ir Petro Damiano sukurtų tekstų, žinių patikimumas poemoje užtikrinamas ne nuoroda į šv. Jeronimą, bet į išminčius. Kadangi nėra žinomi ankstesni vokiečių kalba parašyti apokaliptiniai tekstai, turintys nuorodų į išminčius, išskyrus giesmę Muspilli, daroma išvada, kad, vaizduodama Paskutinių dienų įvykius, Frau Ava rėmėsi ir giesme Muspilli.